Valstybinis požiūris
Kiekviena valstybė privalo turėti paslapčių. Be paslapčių ji yra niekas. Bet reikia iš kažkur tas paslaptis gauti. Ir iš kur lietuviai jas trauks – ir taip vieni apie kitus viską žino, net daugiau nei reikia. [...]
Kiekviena valstybė privalo turėti paslapčių. Be paslapčių ji yra niekas. Bet reikia iš kažkur tas paslaptis gauti. Ir iš kur lietuviai jas trauks – ir taip vieni apie kitus viską žino, net daugiau nei reikia. [...]
Pažiūrėjo lietuvis pro teleskopą į žvaigždes - visata plečiasi. Visko bus daugiau, vienok, viskas bus toliau. Paskui lietuvis pažiūrėjo į veidrodį - visgi, visatoje yra balansas: vieni plečiasi - kitiems gi tenka trauktis. Dėl viso [...]
Jie tikėjo - stabais, medžiais, perkūnu, dievais ir pinigais. Kuo tikėjo - tuo ir buvo. Kaip tikėjo - taip ir gyveno. Laikas nuo laiko šokdavo ant žirgų ir išjodavo. Kažkur laimės jieškoti. Jei rasdavo tai [...]
Pasaulėžiūrą galima nusakyti ir vienu žodžiu. Eureka. Daugelis, žinoma su tuo nesutiks – nei su pasaulėžiūra, nei su žodžiu. Jų žodis labiau tinkamas. Lietuvių kalboje jo net nėra. Koks žodis, toks ir pasaulis – kartais [...]
Norėjo lietuvis kažką pasakyti, bet nutylėjo. Jį prislėgė tyla. Kažką norėjo pasakyti, bet nieko neišėjo – kažkas užstrigo, ir ko gero, ne dabar – kažkada – kai kūrėsi šio momento ištakos. Kažkaip savaime įsitvirtino tyla, [...]
Po mūsų buvo tvanas. Dar spėjom pamatyti kaip viskas skęsta ir eina dugnan. Regėjome plūduriuojančias praeities nuolaužas. Kišenėse dar turėjome raktus nuo išnykusių durų. Pamiršom adresus, vardus. Lyg pelenus išbarstėm prisiminimus - vieni apie kitus. [...]