Pažiūrėjo lietuvis pro teleskopą į žvaigždes – visata plečiasi. Visko bus daugiau, vienok, viskas bus toliau. Paskui lietuvis pažiūrėjo į veidrodį – visgi, visatoje yra balansas: vieni plečiasi – kitiems gi tenka trauktis. Dėl viso pikto dar perskaitė horoskopą ir išėjo už visatos ribų…
Lietuviška astronomija
Atskiram lietuviui likimą nulemia žvaigždės, astrologai, būrėjai, politika ir direktyvos…
O visiems bendrai – juodoji skylė. Biudžeto juodoji skylė.
Žvaigždžių vartai
Kitados viename žvaigždyne buvo, o gal net ir tebėra, didelė žvaigždė. Ne tiek ryški kiek didelė. Seniai jau visiems pabodusi ir įgrysusi. Labai bjauraus būdo buvo, o gal net ir tebėra. Būtų jau kažin kada ją
ištrenkę iš žvaigždyno, bet, gyvatė, niekaip netilpo pro vartus…
Gyvatės žvaigždynas
Tai, ko gero, vienintelis toks žvaigždynas, sudarytas iš dviejų dalių – gyvatės galvos ir uodegos. Bet taip buvo ne visada. Kažkada ta gyvatė buvo vienu daiktu. Bet ar tai galva per kvaila buvo, ar tai uodega labai nekokia, vienu žodžiu, ne gyvatė, o kažkoks nesusipratimas. Jei per kvailą galvą kojos kenčia, tai dėl gyvatės galvos kentėjo ne tik jos kūnas, bet ir visas žvaigždynas. Tai ji kūdindavosi iki sąmonės netekimo, tai ji prisirydavo be proto, išpampdavo kaip kokia siurbelė ar prisiuostydavo velnias žino ko… Galop pradėjo net pati save ryti. Ir tada žvaigždynas neapsikentęs atskyrė jos galvą nuo kūno. Gal tai ir ne pats geriausias sprendimas, bet kad nieko geriau tada nieks nesugalvojo.
Tai taip ir liko – galva sau, uodega sau. Ir kažkaip visa tai egzistuoja.
