Kaip padėti vaikams adaptuotis naujoje šalyje?

Visų pirma, labai svarbu tinkamai paruošti vaiką adaptacijai ir persikėlimui į naują šalį. Kuo daugiau vaikas žinos apie tai, kas jo laukia naujoje šalyje, tuo saugesnis jis jausis ir patirs mažiau nerimo. Kuo daugiau laiko vaikas turės pasiruošti emigracijai, tuo daugiau galimybių jis turės aptarti jį neraminančius dalykus su artimais žmonėmis ir apsiprasti su šia naujiena.

Mažų vaikų parengimas emigracijai.

Paprastai ikimokyklinio amžiaus vaikai pakankamai lengvai adaptuojasi naujoje šalyje, jei šalia jų yra tėvai arba kiti suaugusieji, su kuriais vaikai yra užmezgę saugius prieraišumo santykius. Kaip jau buvo minėta, būtent išsiskyrimas su tėvais gali padaryti labai žalingą poveikį tolimesnei vaiko raidai. Paprastai vaikai iki šešerių metų amžiaus dar nebūna suformavę artimų draugystės santykių, todėl išvažiavimas į kitą šalį nenutraukia jiems svarbių ryšių. Tačiau svarbu turėti omeny, kad maži vaikai turi silpnesnius emocijų raiškos gebėjimus, todėl jiems gali būti sunkiau išreikšti pasimetimo ir nerimo jausmus.

Kai tėvai emigruoja kartu su mažais vaikais, yra svarbu, kad vaikams būtų suteikta galimybė pasiimti su savimi įvairius daiktus, prie kiurių jie yra prisirišę. Tai gali būti mylimi meškiukai, lėlės, kiti žaislai – tai yra tai, kas suteikia vaikams saugumo jausmą ir teikia nusiraminimą. Labai svarbu pabrėžti vaikams, kad jų mylimi daiktai yra tik laikinai supakuojami ir naujuose namuose vaikai vėl galės jai naudotis ar žaisti su jiems emociškai svarbiais žaislais. Svarbu, kad vaikai žinotų, jog jų žaislai nebus tiesiog išmesti.
Maži vaikai jaučiasi saugiau, kai jie yra pažįstamoje aplinkoje. Tėvai galėtų pagelbėti sustiprinti šį saugumo jausmą perkeldami į naują gyvenamąją vietą bent kelis iš vaikui pažįstamų baldų. Kita išeitis būtų pasistengti apstatyti naują vaiko kambarį panašiai į tą, kokį vaikas turėjo anksčiau.
Tėvams taip pat rekomenduojama susilaikyti nuo kitų svarbių pokyčių įprastoje vaiko rutinoje ar gyvenime įvedimo, pvz., atpratinimą nuo sauskelnių ir mokymą naudotis puoduku galima perkelti vėlesniam laikui, kai vaikas jau apsipras naujoje vietoje.
Su mažais vaikais taip pat reikėtų pradėti kalbėtis dar gerokai anksčiau prieš emigraciją ir pateikti šį faktą kaip džiaugsmingą ir daug teigiamų emocijų sukeliantį gyvenimo įvykį (pvz., galima iš anksto parodyti vaikams, kokias naujas vietas jie galės pamatyti arba kokias naujas pramogas išbandyti).

Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų parengimas emigracijai.

Pradinėje mokykloje besimokantys vaikai nėra tokie lankstūs, kaip ikimokyklinukai. Kitą vertus, jie geba geriau išreikšti savo jausmus. Jeigu jie gauna tinkamą palaikymą ir paramą, jų persikėlimas gyventi į naują šalį gali būti palyginus švelnus.

Pradinukams taip pat yra svarbi rutina ir įprasta tvarka. Pagal galimybes reikėtų užtikrinti, kad valgymo ir miego režimas išliktų toks pat, kaip ir prieš emigraciją.
Labai svarbu būti sąžiningu ir atviru su vaikais – nežadėti, kad nauji namai iš karto jiems patiks ir kad jie nepasiilgs senų draugų ar giminių. Vaikai turi žinoti, kad praeis tam tikras laiko tarpas, kol jie pasijus naujoje šalyje kaip namie. Tuo pačiu svarbu parodyti ir teigiamą emigracijos pusę – vaikai galės susirasti naujų draugų, patirti naujų įspūdžių ir pan.
Rekomenduojama aktyviai įtraukti vaikus į daiktų pakavimo ir kelionės planavimo procesą. Taip jie jausis svarbūs šio įvykio dalyviai ir nesijaus atstumti.
Taip pat svarbu paskatinti vaikus kuo atviriau išreikšti savo jausmus, kylančius dėl emigracijos ir persikėlimo į naują šalį – kaip neigiamus, taip ir teigiamus. Tėvai turi pasistengti kuo atviriau ir jautriau reaguoti į kiekvieną vaiką neraminantį klausimą ir suteikti jam nuoširdų ir realistinį atsakymą į jį.
Jei vaikas persikeltų į naują vietą mokslo metų viduryje, jam būtų lengviau susirasti naujų draugų ir nereikėtų laukti visą vasarą. Tačiau jei vaikas yra drovus, jam gali būti reikalingas laikas apsiprasti naujoje aplinkoje, todėl persikėlimas per atostogas gali būti labiau palankus jų emocinei būsenai.

Paauglių parengimas emigracijai.

Paaugliams gali būti žymiai sunkiau susitaikyti su emigracijos ir persikėlimo į naują vietą idėja. Jie pakankamai gerai suvokia susiklosčiusią situaciją. Be to, gali būti, jog jie praleido daugybę laiko kurdami draugiškus arba romantiškus santykius ir nutraukti šiuos santykius jiems gali būti pakankamai skausminga. Paaugliai gali išgyventi daug nerimo, pykčio, liūdesio, jie gali aktyviai protestuoti prieš tėvų sprendimą keltis gyventi į naują vietą.

Labai svarbu įsiklausyti į tai, ką sako paauglys, ir gerbti jo jausmus. Taip pat patartina vengti tokių teiginių, kaip „tu turėsi daug naujų draugų“ arba „pamatysi, tau ten labai patiks“, nes to gali ir neatsitikti. Žymiai svarbiau aptarti kartu su paaugliu jo baimes ir galimybes jas sumažinti. Pvz., galima suplanuoti trumpą kelionę namo po to, kai šeima įskurs naujoje šalyje, tam, kad paauglys galėtų pasimatyti su savo senais draugais.
Paaugliams svarbu jaustis aktyviais dalyviais priimant sprendimus, susijusius su emigracija. Tai padeda jiems įgauti daugiau kontrolės jausmo, kai situacija atrodo nesaugi ir neapibrėžta.

.....................