Būties vienetas
Atsikėlė lietuvis ir stovi. Stovi sau ir tiek. Nusistovėjo. Dar kiek pamindžiukavo ir prigulė. Ateis laikas ir vėl atsistos - į eilę prie žemiškų gėrybių.
Atsikėlė lietuvis ir stovi. Stovi sau ir tiek. Nusistovėjo. Dar kiek pamindžiukavo ir prigulė. Ateis laikas ir vėl atsistos - į eilę prie žemiškų gėrybių.
Kitados, tais laikais, kurių dabar niekas neprisimena, gyveno tie žmonės, apie kuriuos niekas nieko nežino. Ir tie žmonės tais laikais nepadarė nieko, kad juos prisimintume. Ir dabar mes turim sukti galvas dėl to, ką jie [...]
Lietuviai nusidangina gan toli, ypač kai bėga nuo savęs. Kaip ir visi kiti. Kartais jie nubėga labai toli. Taip toli, kad net peržengia savo protu suvokiamas ribas. Ir kur tų lietuvių tik nėra. Sunku [...]
Jeigu ilgai žiūri į Lietuvą, tai ir Lietuva ima žiūrėti į tave. Gali ir nužiūrėti. Gali tiek nuvarginti, kad matysi tik tuštumą ir begalinį ilgesį savyje. Skyrium ir savarankiškai ilgai žiūrėti nerekomenduotina. [...]
Kitados numirė vienas dievas ir reikėjo jį palaidoti, kad netrukdytų naujam tikėjimui. Palaidoti tai palaidoti - tas reikalas aiškus ir paprastas. Keblumų buvo tik su pačiu laidojamuoju. Niekas tiksliai nežinojo koks jis yra - [...]
Jeigu pasaulis tėra tik galimybių begalybė, pasiruošusi išsirikiuoti sąmoninga tvarka, tai lietuvių jame kol nepaminėjome, ar apie juos nepagalvojome, lyg ir nėra. Bet jei ir pagalvoji, tai dažniausiai nieko nepakeičia - nei lietuvių, nei to, [...]