Susimąstė lietuvis ir, ko gero, per smarkiai. Net prisėdo nuo sunkumo. Galva tapo nežmoniškai sunki – tikriausiai nuo nepakeliamų minčių ir rūpesčių. Pamiršo kur eina, iš kur esąs ir kas besąs. Kitas, jį tokį pamatęs, tuoj čiupo ąžuolą ir išdrožė kažką panašaus į tai, ką mato – sėdintį pakelėje pavargėlį, galvą rankomis parėmusį. Pridrožė pilnas pakeles – matyt nemažai buvę ir rymotojų, ir drožėjų, bandančių įamžinti regimybę. Archeologai yra linkę manyti, kad tai būta pirmosios emigracijos bangos ir, matyt, nelabai sėkmingos. Dabar lietuviai yra išmokę mažiau galvoti ir mintys jų lengvesnės. Negi rymosi per kelis žingsnius nuo “lovio”...
Archeologiniai lobiai
Atrado lietuviai senovę ir pradėjo ją blizginti – už tai ateitis ir apdulkėjo…
Aštri pusiausvyra
Dulke buvai – dulke ir pavirsi, bet kol tai atsitiks spėsi pasvyruoti ant ” būti ar nebūti” ribos. Būti čia arba ten. Pas kiekvieną atsiras bent viena priežastis, dėl kurios viskas laikosi arba viskas sugriūna. Ir ten ir čia. Tau ir kitiems. Reikia gi kažko nusitverti, kad nenugarmėtum nežinion.
Archeologinės išvados
Arba lietuviai yra labai pikti, arba labai “nezgrebni”. Retai pasiseka surasti sveiką daiktą.
