Norvegai pasaulyje turi geranoriškų ir paslaugių žmonių reputaciją. Norvegija bei Švedija, lyginant su kitomis šalimis, patenka į skirtingų šaltinių kasmet sudaromus taikiausių pasaulio valstybių sąrašus. Kalbant apie norvegų charakterį, būtina paminėti Jantės įstatymą. Šis socialinis fenomenas gyvuoja skandinavų šalyse.Tai savotiškas moralinis psichologinis kodeksas, kurio paisyti čia yra privaloma.
Jantės įstatymas - Jantelova ar Janteloven (norvegiškai) - įsigaliojusi nerašyta taisyklė, kad niekas negali manyti, jog yra geresnis už kitus. Dėsnis reiškia neigiamą požiūrį į individualumą ir sėkmę.
Esmė – nebandyk išsiskirti iš kitų.
Įstatymas remiasi idėja, kad skandinavijos bendruomenėse būdingas grupinis elgesys, kai individas nuolat vertinamas itin kritiškai, jo pasiekimai peikiami. Dominuoja Danijoje ir Švedijoje, Norvegijoje kiek mažiau.
1933 m. danų rašytojas Aksel Sandemose (1899–1965), neapsikentęs danų perdėto bendruomeniškumo mentaliteto, išsikraustė iš Danijos, o savo pastebėjimus apie tokio bendruomeniškumo įtaką danams aprašė novelėje apie mažą fiktyvų Danijos miestelį Jantė. Jame visi žmonės stengiasi neišsiskirti vieni iš kitų ir gyvena pagal „Dešimt Jantės įstatymų“.
Savo novele A. Sandemose kritikavo provincialų danų mentalitetą, remiantį tik kolektyvinę sėkmę ir baudžiantį individualias pastangas.
Pagal Jantės įstatymą ( toliau vadinsiu- JĮ) , išskirtinumas kelia pavydą. Naujas automobilis, geresnis išsilavinimas ar aukštesnis atlyginimas piktina kitus ir laužo Jantės įstatymą. Jo nesilaikymas kelia grėsmę bendruomenės darnumui, o bendruomenė danui yra labai svarbi. Dabar tai yra sociologinis terminas, kuriuo apibrėžiamas neigiamas požiūris į individualumą, individualius pasiekimus, sėkmę.
Nemanyk, kad esi ypatingas;
Nemanyk, kad esi toks svarbus, kaip mes;
Nemanyk, kad esi protingesnis už mus;
Nemanyk, kad esi geresnis už mus;
Nemanyk, kad žinai daugiau už mus;
Nemanyk, kad esi svarbesnis ( kažkas daugiau, nei mes) už mus;
Negalvok, kad kažką gerai išmanai;
Nesijuok iš mūsų;
Nemanyk, kad kažkam iš mūsų tu rūpi;
Nemanyk, kad gali mus kažko išmokyti.
Danijoje JĮ formuoja neigiamą požiūrį į žmones, kurie kultūriškai ar/ir socialiai išsiskiria nuo normos. O Švedijoje JĮ galioja ir ekonominių pasiekimų, ir socialinės hierarchijos prasme.
Vaikui augant rūpi, kiek jis yra vertinami, ir tą požiūrį jis perduos savo palikuonims. Kiekvienas turi individualių, išskirtinių savybių, ir taip prasideda konkuravimas, lenktyniavimas. Visose šalyse vaikai siekia vertinimo, bet Skandinavijoje viskas yra aštriau dėl jų nacionalinio charakterio ypatumų- praeityje jie buvo vikingai.
Jantės įstatymas teigia ganėtinai iškreiptą vaizdą apie nuolankumą ir jį taiko kitiems žmonėms kaip pseudo-demokratijos mados stilių. Jantės įstatymas sulygina žmones, kad niekas nesijaustų aukščiau ar išskirtiniau už visus kitus.
Japonai turi patarlę - vinis, kuri išsikišo, yra sukalama. Tą daro ir Jantės dėsnis- sustato žmones į vietą, neleidžia žengti į šoną ir stovėti ties “”riba””, priverčia jaustis šiuksle tol, kol jie nustoja tikrinti savo vertingumą kitų tarpe.
Jei paklausi švedo ar jis groja kokiu instrumentu, jis atsakys:” Na, nedaug. Tik praktikuojuosi šiek tiek.” - net jeigu jis yra koncertuojantis pianistas profesionalas. Jei to paties paklausi amerikiečio, jis atsakys:” Žinoma, aš greitai ruošiuosi išleisti kompakinę plokštelę” - net jeigu jis moka tik kelis akordus.
Tai nėra tikroji Skandinavijos dvasia. Senovėje geriausieji Vikingai buvo drąsiausi pionieriai, keliautojai, kovotojai. Vėliau jie buvo atversti į krikščionybę, o dar vėliau susikūrė Jantės įstatymas. Ir žmonės priėmė tai kaip tikrąją dvasią.
Ką daro Jantės dėsnis:
Jis sukuria:
Nuolankumo ispūdį, kuris, iš tiesų, išdidumas.
Labiau pasyvumą, nei aktyvumą (Fatalizmas).
Vienodumą vietoj tikro sutarimo, vienybės (Sutarimas, vienybė reikalauja įvairovės- skirtingų nuomonių).
Drąsaus vadovamo prislopinimą.
Tai yra laikymąsis įstatytmo, o ne nuoširdi malonė, malonus elgesys.
Nuosprendžio ir įtarimų dvasią, o ne krikščionių bendrystę.
Emocijos paslėptos “po kepure”, todėl asmuo jaučiasi emociškai suvaržytas.
Aplinką, kurioje pranašai nelaukiami.
Jantės įstatymas neutralizuoja tai, kas yra pozityvu vikingų dvasioje. Įstatymas visus sulygina. Nieks nešvyti labiau, nei visi kiti. Stiprioji teigiama pusė - turtingieji skatinami dalintis su vargšais. Bet negatyvioji pusė – kad žmogus negali jaustis ypatingu niekam, nei vienam kitam žmogui, netgi Dievui.
xxxxx
Tai stabdo kritikavimą, konkuravimą, išreikštą agresiją. Tačiau blokuoja natūralumą, teisę į emocijų išraišką, dirbtinai suvienodina visas asmenybes- kurių viduje visos tos emocijos vistiek yra. /Galbūt dėl to, skandinavijos šalyse toks brangus alkoholis- kuris veikia atpalaiduojančiai, iškelia į paviršių tiek teigiamas, tiek neigiamas emocijas ir visada yra emocijų skatintojas, paleidejas.
Viena krikščionė pasakojo kaip ji buvo sukritikuota, kad pernelyg linksmai atšventė savo 30-tąjį gimtadienį. JĮ kuria stiprų prisitaikymą prie įstatymo, kuris visai nesiderina su šventės dvasia bei paverčia džiugesį/ malonumą pareiga. “Blaivus, saikingas, rimtas gyvenimo būdas dabar yra giliai skandinaviškoje dvasioje. “”Savo emocijas jie slepia dėl gėdos “išeiti už linijos, ribos”, išsiskirti individualumu. Jie prisilaiko viduriuko, vengia peržengti bet kokias ribas, net jeigu kalbame apie gedulo, skausmo ar džiaugsmo išreiškimą. Būti ekstremaliu laikoma kur kas didesnė socialine nuodėme, nei būti pasyviu.””
Taigi, jų natūra - pasyviai agresyvūs.
Kaip patys norvegai žiūri į Jantės įstatymą:
1980m. Norvegijos Ministrė Pirmininkė Gro Harlem Brundtland TV laidoje kalbėjo, jog Jantės įstatymas sunaikino norvegišką iniciatyvumą, savarankiškumą ir savigarbą/savivertę. “Šis senas požiūris turi būti sunaikintas”- pasakė ji. Pirmininkė pirmiausia perskaitė, o paskui suplėšė Jantės įstatymą! Tai parodė tautai, kad ji neprivalo eiti su šiuo melu, kuris giliai isišaknijęs žmonių protuose.
Taigi, įsigilinę į kas buvo kalbama, jūs galite geriau suprasti norvegų charakterį ir išventi galybės problemų.
Galbūt, jaunesnės norvegų kartos jau išsilaisvinę iš tokios pasaulėžiūros, tačiau oficialiame lygmenyje tikrai galima tikėtis tokio bendravimo stiliaus bei požiūrio. Prieš išvykstant, gavau įdomų tyrimą, ir noriu trumpai pasidalinti.
Nors nuo 1980m. prabėgo daug laiko, norvegų verslo ypatumų analizė rodo, kad Jantės įstatymas yra palikęs gilų įspaudą norvegų mentalitete.
Verslo kultūros ypatumas:
- Visi sprendimai Norvegijoje, kaip ir Švedijoje, priimami bendru sutarimu. Tiesa, šis procesas užtrunka, nes svarstomos visos alternatyvos ( grupė).
- norvegų verslininkai nėra linkę derėtis ( nekonkuravimas, neišskirtinumas).
- norvegai nėra linkę taikyti nuolaidų. Nuolaidos suteikiamos retai, nebent labai seniems ir pelningiems klientams ( nėra išskirtinių žmonių, visi lygūs).
- Vengtinos bet kokios spaudimo pardavimų taktikos. Privaloma laikytis nurodytų terminų ir įsipareigojimų, nes bent kartą juos sulaužius bus suabejota jūsų patikimumu. ( negalima išsišokti, išsiskirti iš visų).
- Dar jie yra konservatyvūs, neemocionalūs ir įžvalgus kalbėtojai, kurie nemėgsta būti skubinami.
- Punkualumas tarp norvegų yra vertinamas kaip patikimumo bruožas, o vėlavimas – kaip verslo etiketo išmanymo stoka ( išsišokimas).
Išlikęs vikingiškas bruožas: Norvegai dažnai minimi kaip vieni iš nedaugelio, kurie medžioja banginius.
xxx
Šaltiniai Internete:
http://www.ruachministries.org/JanteSpirit.htm
Verslo žurnalas "bzn start" 2013 m. lapkričio 23 d.:
http://www.delfi.lt/verslas/manolitai/ka-reiketu-zinoti-apie-norvegu-ir-svedu-verslininkus.d?id=63263696#ixzz2lVB1uhJC
